Šiuolaikiniam verslui reikalingi sprendimai, kurie ne tik užtikrintų patogų naudojimąsi, bet ir gebėtų prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologinių poreikių. Tarp milijonų įmonių, kurios naudoja šiuos įrankius, yra ir tokie technologijų lyderiai kaip „Spotify“, „Netflix“, „Airbnb“ ir „Uber“. Jų pasirinktas sprendimas – „Google Workspace“ – padeda valdyti darbo procesus, skatinti efektyvumą ir užtikrinti produktyvumą.

IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ pardavimų inžinierius Viktoras Irtmonas aptaria, kodėl „Google Workspace“ tapo tokia populiari sistema ir kaip ji gali prisidėti prie jūsų verslo sėkmės.

Viskas vienoje vietoje

„Google Workspace“, dar visai neseniai vadintas „G Suite“, yra debesijos pagrindu veikiantis įrankių paketas, sukurtas efektyviam darbui ir bendravimui.

Ši platforma apima įvairias funkcijas, kurios gerokai peržengia vien el. pašto „Gmail” ribas: nuo realaus laiko dokumentų kūrimo ir redagavimo iki integruotų kalendorių bei komandinių pokalbių sprendimų.

Nors pirmasis ir geriausiai žinomas šio paketo įrankis buvo „Gmail“, šiandien „Google Workspace“ siūlo gerokai daugiau pasirinkimų: „Docs“, „Sheets“, „Slides“, „Chat“, „Forms“ ir „Calendar“, kurie leidžia atlikti įvairias užduotis nuo dokumentų kūrimo iki projekto valdymo.

„Vienas esminių „Google Workspace“ pranašumų – intuityvių įrankių sąveika. Naudodamiesi integruota ekosistema, vartotojai gali, pavyzdžiui, organizuoti susitikimą „Google Meet“ tiesiai iš „Calendar“ arba kartu su komanda koreguoti „Docs“ dokumentus neišeidami iš grupinio pokalbio „Chat“, – pabrėžia V. Irtmonas.

Prioritetas saugumui

„Google Workspace“ siūlo dar vieną svarbų privalumą – aukštą saugumo lygį kiekviename vartotojo žingsnyje. Šis įrankių paketas naudoja šifravimą ir integruotą duomenų apsaugą, todėl visi duomenys, siunčiami per „Gmail“, „Chat“, „Meet“ ar saugomi „Google Drive“, yra saugūs nuo galimų kibernetinių grėsmių. Taip pat įdiegtas dviejų veiksnių autentifikavimas: jei slaptažodis patektų į netinkamas rankas, vartotojas turės patvirtinti savo tapatybę kitame įrenginyje, taip užtikrinant papildomą apsaugą.

„Verslo klientams nuolat pabrėžiame dar vieną „Google Workspace“ privalumą – duomenų praradimo prevencijos (DLP) funkciją, kuri padeda kontroliuoti jautrius duomenis ir užkirsti kelią netyčiniams nutekėjimams ar tyčiniams pažeidimams“, – teigia „Baltimax“ atstovas.

Jis taip pat pažymi, kad DLP politika suteikia IT administratoriams galimybę užblokuoti jautrių duomenų siuntimą į nesaugias paskyras ar netinkamais formatais, taip užtikrinant didesnį saugumą ir mažinant riziką.

Lanksti kainodara

„Google Workspace“ įrankių paketas jau pelnė tokių pasaulinių lyderių kaip „Spotify“, „Netflix“, „Airbnb“ ir „Uber“ pasitikėjimą. Šis debesyje veikiantis sprendimas yra patrauklus tiek mažoms, tiek didelėms organizacijoms dėl savo universalių funkcijų ir lanksčios kainodaros. „Google Workspace“ siūlo įvairius planus, kurie pritaikyti skirtingo dydžio įmonėms, kad kiekviena galėtų rasti sprendimą, atitinkantį jos poreikius.

„Business Starter“ planas, šiuo metu kainuojantis 5,75 Eur per mėnesį, apima pagrindines funkcijas – el. paštą su įmonės domeno vardu, 30 GB duomenų talpyklą, saugumo ir valdymo įrankius, vaizdo skambučius, kuriuose gali dalyvauti iki 100 žmonių, ir visapusišką pagalbą lietuvių kalba. Kitas planas – „Business Standard“ už 11,50 Eur papildomai siūlo didesnę duomenų talpą ir galimybę įrašyti susitikimus, taip pat išplečia vaizdo susitikimų dalyvių skaičių iki 150.

„Pastebime, kad verslo klientai, ypač didesnės įmonės, dažniausiai renkasi aukščiausio lygio „Business Plus“ planą, (17,25 Eur / mėn.), siūlantį daugiausiai privalumų. Šis planas papildomai apima tokias funkcijas kaip el. laiškų, pokalbių ir dokumentų paieška, išplėstinis saugumas su „Vault“ duomenų archyvavimo sistema ir net 5 TB duomenų talpa kiekvienam vartotojui”, – teigia V. Irtmonas.

Pirmas mėnuo nemokamai

„Google Workspace“ suteikia galimybę pirmą mėnesį išbandyti paslaugas nemokamai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar pasirinkto paketo. Norint pasinaudoti šiuo pasiūlymu, kviečiame susisiekti su „Google Workspace“ atstovais Lietuvoje – įmone „Baltimax“, kuri padės pasirinkti tinkamiausią sprendimą, suteiks visą reikiamą pagalbą ir atsakys į rūpimus klausimus.

Skaičiuojama, kad yra apie 20 socialinės inžinerijos atakų rūšių, kurias internetiniai nusikaltėliai naudoja prieš asmenis, įmones, valstybines organizacijas ir net valstybes, siekdami gauti vertingos informacijos ar tiesiog pasipelnyti. Kadangi programišiai nuolat tobulina savo metodus, Lietuvos visuomenei būtina susipažinti su šiomis grėsmėmis ir ugdyti įgūdžius, padedančius jas atpažinti bei apsisaugoti.

IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis paaiškina kibernetinio saugumo terminus, kuriuos svarbu žinoti siekiant apsisaugoti nuo internetinių sukčių pinklių. 

Ką reiškia „socialinė inžinerija”? Socialinė inžinerija kibernetinio saugumo srityje – tai įvairūs būdai manipuliuoti žmonėmis, siekiant išvilioti jų jautrią informaciją ar priversti juos daryti nesaugius veiksmus. Šios atakos dažnai nėra techninės, jos remiasi psichologiniu spaudimu, sukeliant skubos ar baimės jausmą arba apsimetant patikimu asmeniu. Tokiu būdu sukčiai gali pasiekti savo tikslą, veikdami per žmonių emocijas ir pasitikėjimą, be sudėtingų technologinių priemonių.

Kaip nurodo ESET IT saugumo ekspertai, pagrindinės socialinės inžinerijos atakų rūšys yra šios:

Fišingas (angl. phishing) – sukčiai apsimeta patikima organizacija, siekdami gauti jautrią informaciją.

Tikslinė apgaulė (angl. spear phishing) – tikslinės fišingo atakos prieš konkrečius asmenis ar grupes.

Višingas (angl. vishing; voice phishing) – sukčiai skambina telefonu, apsimesdami jums pažįstamu žmogumi ar įstaigos atstovu. 

Smišingas (angl. smishing) – SMS fišingas, naudojant apgaulingus pranešimus su kenkėjiškomis nuorodomis.

Apsimetinėjimas (angl. impersonation) – sukčiai apsimeta, pvz., įmonės vadovais, kad įgytų prieigą prie informacijos ar pinigų.

Techninės pagalbos apgaulės – skelbimai ar skambučiai, siūlantys tariamą techninę pagalbą ir bandantys pasipelnyti.

Bauginimo programinė įranga (angl. scareware) – programos, gąsdinančios ir skatinančios įsigyti tariamai būtinas apsaugos priemones.

Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako, kad Lietuvoje iš socialinės inžinerijos atakų metodų šiuo metu populiariausias yra fišingas, kuris pasireiškia tiek el. paštu, tiek per socialines platformas, ir sukčiavimai telefonu (višingas). „Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir smišingas, kai SMS žinutėmis platinami sukčiavimai. Šie metodai dažniausiai orientuoti į bankinių duomenų ar prisijungimo prie socialinių tinklų informacijos vagystę”, – komentuoja ekspertas ir priduria, kad šiuo metu vis labiau plinta kibernetinių atakų būdai, nukreipti į socialinius tinklus. 

„Žmonės dažnai nesąmoningai paspaudžia ant fiktyvių skelbimų arba patiki tariamais pranešimais iš žinomų žmonių ar įmonių”, – sako jis ir dalijasi vienu iš aptiktų apgaulės būdų socialiniame tinkle „Facebook”.

Kibernetiniai sukčiai, internetiniai vagys ir aferistai, bendrai tariant – nusikaltėliai, kurie taiko socialinės inžinerijos metodus, siekdami išvilioti asmeninius ar įmonių duomenis savo naudai. Tiek pavienės, tiek masinės jų atakos tampa vis aktyvesnės, todėl „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis kviečia skaitytojus suprasti, su kuo galime turėti reikalų, ir kaip atpažinti, kai mus bando paveikti aferistai.

Kas yra kibernetiniai nusikaltėliai? „Tai asmenys ar grupės, vykdantys neteisėtą veiklą internete ar telefonu, dažniausiai siekiant pelno arba konfidencialių duomenų išviliojimo”, – aiškina kibernetinio saugumo specialistas L. Apynis. Internetiniai sukčiai siekia prieiti prie jautrios asmeninės ar organizacijos informacijos, bando trikdyti kompiuterinių sistemų veiklą ar išvilioti pinigus, pasitelkdami įvairias technikas, tokias kaip kenkėjiškos programos, tinklų įsilaužimai ar specialūs apgaulės (socialinės inžinerijos) metodai.

Ne visi kibernetiniai nusikaltėliai yra kvalifikuoti informacinių sistemų ekspertai. „Kai kurie gali būti baigę IT studijas ar išklausę profesionalių kursų, tačiau dauguma jų turi tik bazines IT žinias ir naudojasi paprastais įrankiais. Dažniausiai sukčiai, dirbantys telefonu, yra greitai apmokomi, o jų žinios yra orientuotos tik į tai, kaip apgauti auką ir išvilioti pinigus”, – sako kibernetinio saugumo ekspertas. 

Internetinių nusikaltėlių įgūdžių lygis skiriasi priklausomai nuo tikslų, veiklos masto ir metodų, tačiau kvalifikuotų nusikaltėlių veikla kelia didžiausią grėsmę, nes jie sugeba vykdyti sudėtingas atakas, pavyzdžiui, šnipinėjimą ar finansinių duomenų vagystes.

Ar internetiniai sukčiai dirba po vieną ar komandomis? Kibernetiniai nusikaltėliai dirba tiek individualiai, tiek organizuotomis grupėmis, priklausomai nuo veiklos masto. „Pasaulyje yra programišių grupuočių, remiamų kai kurių valstybių, kurios siekia politinių ar ekonominių pranašumų ir vykdo ilgalaikes strategijas, pavyzdžiui, šnipinėjimą“, – komentuoja kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis. 

Organizuotos komandos yra gerai struktūruotos ir vykdo sudėtingesnes operacijas, tokias kaip finansinių duomenų vagystės ar infrastruktūros trikdymas, o jų nariai atlieka specifines užduotis, pavyzdžiui, kuria kenkėjišką programinę įrangą ir įsilaužia į sistemas. Pavieniai sukčiai dažnai užsiima paprastesniais sukčiavimo būdais, o sudėtingiems išpuoliams, tokiems kaip botnetų kūrimas, dažnai reikia komandinio darbo ir didelių investicijų.

Kaip atsiranda kibernetiniai nusikaltėliai? Kibernetiniais nusikaltėliais dažniausiai tampama siekiant pasipelnyti, o kibernetiniai verbuotojai ieško asmenų, kurie motyvuojami „greitu ir paprastu pasipinigavimu“. „Dėl finansinio pelno, smalsumo ar priklausymo nusikalstamoms grupuotėms vartotojai dažnai būna įtraukiami į tam tikras bendruomenes, kuriose jiems siūlomos galimybės papildomai užsidirbti“, – sako L. Apynis. 

Vienas iš pavyzdžių yra investavimas į „pinigų mulą“ (angl. money mule), t. y. asmenį, kuris sąmoningai arba nesąmoningai dalyvauja pinigų plovimo veikloje, perduodamas ar pervesdamas pinigus, gautus iš neteisėtos veiklos, taip padėdamas sukčiams paslėpti tikrąjį pinigų šaltinį ir apsunkinti teisėsaugos galimybes juos identifikuoti. 

Kibernetinių nusikaltėlių tinklas visame pasaulyje sparčiai plečiasi, nes, norint apgauti žmogų telefonu ar internetu, nereikia specifinių IT žinių, o apgaulės modeliai yra paruošti ir paprastai suprantami. „Nors toks būdas užsidirbti gali skambėti viliojančiai, būtina suprasti, kad įsitraukus į tokias veiklas tampama nusikaltėliu, kuriam gresia įstatymais numatytos bausmės. Be to, net ir patys internetiniai nusikaltėliai dažnai būna apgaunami kibernetinių verbuotojų“, – priduria L. Apynis.

Kokiais pagrindiniais būdais kibernetiniai sukčiai siekia mus apgauti?

„Dažniausiai vykdomi sukčiavimo būdai yra el. pašto atakos – fišingas (angl. phishing), socialinė inžinerija, kenkėjiškos programos, netikros svetainės ar „nulaužtos“ internetinės parduotuvės. Šiais metais pastebėjome daugiau smišingo ir višingo atvejų,” – tvirtina Baltimax” kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET interneto saugumo ekspertas L. Apynis bei detaliau paaiškina, kas tai.

• Smišingas (angl. smishing) – tai sukčiavimo metodas, kai sukčiai siunčia apgaulingas žinutes telefonu (SMS), apsimesdami patikimomis organizacijomis, pvz., bankais ar kurjerių tarnybomis. Žinutėje gali būti prašoma paspausti nuorodą arba pateikti asmeninę informaciją. Paspaudus nuorodą, auka gali atsidurti suklastotame puslapyje, kuriame prašoma pateikti asmeninius duomenis.
• Višingas (angl. vishing, voice phishing) – tai sukčiavimas telefonu, kai sukčiai skambina aukoms ir apsimeta oficialių institucijų, bankų ar IT pagalbos atstovais. Jų tikslas – apgaule išgauti jautrią informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo duomenis ar banko kortelių informaciją.

Kaip visi kartu galime pasipriešinti šiems nusikaltėliams?

„Kovoti su šiais nusikaltėliais galime šviesdami visuomenę ir naudodami įvairias saugumo priemones, tokias kaip papildoma antivirusinė apsauga. Bendradarbiavimas taip pat svarbus – perduodame sukčiavimo puslapius ir kitą informaciją atsakingoms organizacijoms. Įmonėms ypač naudinga diegti pažangius saugumo sprendimus ir rengti darbuotojams kibernetinio saugumo mokymus, – vardija ekspertas. – Be to, jeigu sukčiai jums paskambino, jokiu būdu nebandykite su jais pyktis ar juos erzinti, nes galite susilaukti masinių SMS žinučių ar skambučių. Tokiais atvejais geriausia tiesiog baigti pokalbį ir negaišti laiko.”

4 žingsniai, kaip kovoti su kibernetiniais nusikaltėliais:

1. Visuomenės švietimas ir informacijos dalinimasis. Ekspertams ir žiniasklaidai informuoti žmones apie kibernetinius sukčiavimo metodus ir jų atpažinimo būdus, skatinti atsargumą dalijantis asmeniniais duomenimis; bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir dalintis informacija apie naujus sukčiavimo būdus su kolegomis ir artimaisiais. 
2. Bendradarbiavimas. Perduoti sukčiavimo puslapius ir informaciją Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) ir kitoms atsakingoms organizacijoms.
3. Saugumo priemonės. Naudoti įvairias saugumo priemones, įskaitant patikimus skaitmeninio saugumo sprendimus, dviejų žingsnių autentifikaciją. Siekiant sustiprinti įmonių saugumą, diegti pažangius saugumo sprendimus, informuoti darbuotojus apie galimus pavojus, rengti darbuotojams kibernetinio saugumo mokymus bei simuliacijas.
4. Bendri veiksmai. Suvienyti asmenų, organizacijų ir valstybinių institucijų pastangas, kad sukčiams būtų sunkiau įgyvendinti savo taktikas.

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip pasisavinti vartotojų asmeninius duomenis, o vienas naujausių jų taikinių – nebenaudojami išmanieji įrenginiai. Galime nė nepagalvoti, kad senas telefonas ar kompiuteris gali kelti pavojų, tačiau juose dažnai išlieka jautrios informacijos. „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis dalinasi įžvalgomis, kodėl šie įrenginiai patraukia nusikaltėlių dėmesį, kokią informaciją iš jų galima išgauti ir kaip tinkamai pasirūpinti nebenaudojamais išmaniaisiais įrenginiais.

Kodėl gamintojai nebeatnaujina senų įrenginių? 

Išmaniųjų technologijų rinka nuolat plečiasi – kiekvienais metais pristatomi vis modernesni modeliai su papildomomis funkcijomis. Vartotojai noriai keičia savo prietaisus į naujesnius, kad galėtų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir patirtį gerinančiais sprendimais. Gamintojai, reaguodami į šią tendenciją, vis daugiau dėmesio skiria naujų produktų kūrimui, todėl senesniems modeliams nebevykdomi automatiniai atnaujinimai. Dėl šios priežasties senų įrenginių programinė įranga tampa pažeidžiama, taip atverdama kelią kibernetiniams nusikaltėliams

Nebeatnaujinamos operacinės sistemos ir programinė įranga kelia didelę saugumo riziką. Įvairių šaltinių duomenimis, šiuo metu pasaulyje gali būti daugiau nei 5 milijardai išmaniųjų įrenginių, kuriems nebeteikiami automatiniai atnaujinimai, todėl jie tampa lengvai pažeidžiami nusikaltėliams. Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis, šie įrenginiai gali būti naudojami įvairiems nusikalstamiems tikslams, nuo asmens duomenų vagysčių iki dalyvavimo didelio masto kibernetinėse atakose.

Kaip veikia botnetų tinklai?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kaip nusikaltėliai išnaudoja senus įrenginius, yra botnetų (angl. botnet) tinklai. Botnetai – tai kenkėjiškos programos, kurios užkrečia daugybę įrenginių ir paverčia juos nuotoliniu būdu valdomais „robotais“. Tokiu būdu užkrėsti įrenginiai gali būti naudojami įvairioms nusikalstamoms veikloms, įskaitant kibernetines atakas ar kenkėjiškos programinės įrangos platinimą.

Pavyzdžiui, botnet tinklas „Mozi“ kasmet užvaldydavo šimtus tūkstančių išmaniųjų įrenginių, kurių savininkai apie tai net neįtarė. Nusikaltėliai per šiuos įrenginius galėjo rinkti asmeninę informaciją ir naudoti juos kenkėjiškos programinės įrangos platinimui. Nors „Mozi“ buvo sunaikintas 2023 metais, panašių kibernetinių atakų rizika išlieka dėl kitų galimų grėsmių. 

IT sprendimus siūlančios įmonės kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis atkreipia dėmesį, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti senesniuose įrenginiuose esančiomis vaizdo kameromis, paversdami jas šnipinėjimo priemonėmis. Tokiu būdu jie gali stebėti vartotojus arba įsilaužti į vidinius tinklus ir pasisavinti jautrią informaciją.

Ką daryti su senais įrenginiais?

Norint sumažinti riziką, kad senesni išmanieji įrenginiai netaptų kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, svarbu imtis keleto paprastų veiksmų.

1. Prieš atsisakant įrenginio, rekomenduojama atkurti gamyklinius nustatymus. Jei įrenginys priklauso įmonei, šiuos veiksmus nesudėtingai galima atlikti naudojant specialius duomenų trynimo įrankius, pavyzdžiui, „Blancco”. „Šis sprendimas leidžia lengvai perkelti asmeninius duomenis arba juos saugiai ištrinti, užtikrinant, kad informacija nepatektų į kibernetinių nusikaltėlių rankas,“ – teigia L. Apynis. 
2. Naudojamų įrenginių programinė įranga turėtų būti reguliariai atnaujinama. Šis žingsnis padeda sumažinti galimų saugumo spragų riziką.
3. Jei įrenginys nebėra naudojamas ir jo nebegalima atnaujinti, svarbu pasirūpinti, kad jame esantys duomenys būtų saugiai ištrinti arba perkelti į kitą laikmeną. Jei įrenginys neveikia ir jo neįmanoma atkurti, rekomenduojama jį utilizuoti specializuotose atliekų tvarkymo centruose.

Retas kuris susimąsto, kad senesni išmanieji įrenginiai gali būti lengviau prieinami kibernetinėms grėsmėms, tačiau juose dažnai yra laikoma jautri informacija, kuri gali sulaukti kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimo. Atsižvelgiant į šiuos pavojus, svarbu tinkamai pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu, atliekant nesudėtingus žingsnius, tokius kaip programinės įrangos atnaujinimas ar gamyklinių nustatymų atkūrimas. Verta įsiminti, kad net ir paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti jūsų duomenis nuo kibernetinių grėsmių.

Kaip įprastai rezervuojate nakvynės vietą savo kelionių metu? Jei dažniausiai naudojatės internetinėmis apgyvendinimo platformomis, nuo šiol verta atkreipti dėmesį į galimą sukčiavimo riziką. „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas dalinasi 5 pagrindiniais patarimais, padėsiančiais apsaugoti savo paskyras, saugiai rezervuoti nakvynę ir išvengti galimų nuostolių.

Spalio mėnesį paskelbto IT saugumo kompanijos ESET tyrimo duomenimis, 2024-aisiais metais kibernetinių atakų, nukreiptų prieš apgyvendinimo platformas, tokias kaip „Booking.com“ ir „Airbnb“, mastas pastebimai išaugo. Sukčiai, išnaudodami keliautojų aktyvumą vasaros sezono metu, rado naujų būdų išvilioti pinigus, manipuliuodami vartotojų pasitikėjimu ir pažangiomis technologijomis. Lietuvos vartotojams taip pat reikėtų būti budriems naudojant šias ir panašias platformas, nes jos mūsų šalyje populiarios, o sukčiavimo metodai tampa vis profesionalesni ir sunkiau atpažįstami.

Sukčiavimo taktikos apgyvendinimo platformose

Vienas dažniausių apgaulės būdų – netikri viešbučių ar apartamentų skelbimai, kurių aprašymuose pateikiamos nuorodos į suklastotas svetaines. Patikimai atrodančiose, bet nusikaltėlių sukurtose svetainėse prašoma suvesti apgyvendinimo rezervacijai reikalingus banko kortelės ar asmeninius duomenis.

Kaip pastebi „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas, dažnai apgauti žmonės šia informacija pasidalina socialiniuose tinkluose – vieni įspėja kitus, kiti prašo pagalbos. „Visai neseniai man pačiam teko padėti giminaičiams, nes jie buvo apgauti per „Booking” rezervuojant apartamentus netoli Baltijos jūros, Liepojoje, Latvijoje, – asmenine patirtimi dalijosi kibernetinio saugumo inžinierius ir papasakojo, kaip šiuo atveju buvo įkliūta. 

– Sukčiai šiuo konkrečiu atveju veikė itin profesionaliai: poilsio apartamentų savininkė patalpino nuomos skelbimą su nuotraukomis ir kontaktiniu telefono numeriu „Airbnb“ platformoje, o jau kitą dieną identiškas skelbimas pasirodė ir „Booking“ platformoje – jį įkėlė sukčiai. Tačiau kitoje platformoje pasiūlymo kaina buvo mažesnė, todėl giminaičiai skubėjo rezervuoti, atlikti pavedimą, nė nepagalvoję, kad gali būti kas nors blogai. Vos tik gavę pavedimą, sukčiai iškart pašalino suklastotą skelbimą. Giminaičiams susisiekus su apartamentų savininke dėl atvykimo detalių, ji stebėjosi, kad toks pats skelbimas atsirado kitoje platformoje ir atsisakė priimti giminaičio šeimą, nes ji negavo jokio pavedimo.”

Ką būtina žinoti prieš rezervuojant?

Prieš įsigyjant apgyvendinimo paslaugą, kibernetinio saugumo inžinierius R. Liubertas akcentuoja vartotojus visuomet išlikti budriems. Prieš rezervuojant apgyvendinimo vietą, kibernetinio saugumo ekspertas pataria patikrinti, kada įdėtas konkretus skelbimas. Jei įrašas paskelbtas prieš kelias dienas gali būti, kad nakvynę siūlo naujas platformos vartotojas, tačiau jei įrašas įkeltas prieš kelias valandas ar minutes, reikėtų neskubėti ir įsitikinti, ar tai tikrai ne apgaulė. 

„Apgyvendinimo paslaugų platformos ieško būdų, kaip kovoti su sukčiais ir apsaugoti vartotojus, tad gavus skundą ar aptikus įtartiną paskyrą, ji turėtų būti pašalinta, tačiau tai gali šiek tiek užtrukti, o ir nusikaltėliai kaskart gudrėja ir randa būdų, kaip tai apeiti”, – aiškina R. Liubertas. 

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kiek atsiliepimų turi konkretūs apgyvendinimo objektai, nes mažas skaičius arba jų nebuvimas dažnai būna būdingas sukčių sukurtiems „pasiūlymams”. Taip pat verta atsiminti, kad netikrą skelbimą sukūrę sukčiai gali patys parašyti ir melagingus atsiliepimus, siekdami padidinti jo patikimumą

„Labai dažnai į internetinių sukčių pinkles žmonės pakliūva per skubėjimą. Vos tik atlikus apmokėjimą, įtampa atslūgsta, kad pavyko pačiupti gerą pasiūlymą, ateina suvokimas, kad visgi kažkas ne taip. Kai tik kyla įtarimas, kad galėjote būtų apgauti, nedelsiant kreipkitės į apgyvendinimo paslaugų platformos administratorių ir savo banką. Visgi prarasti pinigai dažnai nebūna grąžinami šeimininkui, ypač jei pranešta pavėluotai. Mano giminaičių atveju, jiems pavyko per porą savaičių susigrąžinti pinigus tik todėl, kad laiku kreipėsi ir atliko mokėjimą per oficialią apgyvendinimo platformą”, – aiškina R. Liubertas. 

5 žingsniai, kaip apsisaugoti rezervuojant apgyvendinimą

Kibernetinio saugumo inžinierius R. Liubertas nurodo keletą pagrindinių veiksmų, kurių vartotojai turėtų imtis siekiant apsaugoti savo paskyras apgyvendinimo platformose:

1. Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius bei juos reguliariai keiskite;
2. Aktyvuokite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA);
3. Patikrinkite skelbimo talpinimo laiką ir atsiliepimų kiekį;
4. Niekada nesidalinkite mokėjimo duomenimis už platformos ribų;
5. Pranešti apie bet kokius įtartinus veiksmus oficialiai klientų aptarnavimo tarnybai.

„Jei vartotojas naudoja tą patį slaptažodį keliose svetainėse ir nėra įjungęs dviejų faktorių autentifikacijos (2FA), nutekėjus slaptažodžiui bent vienoje platformoje, jis gali būti panaudotas ir kitose. Dauguma rezervacijų platformų nemokamai siūlo 2FA funkciją, todėl ją rekomenduojama aktyvuoti, – akcentuoja R. Liubertas. – Taip pat svarbu reguliariai keisti slaptažodžius, naudoti unikalius slaptažodžius kiekvienoje paskyroje ir saugoti juos slaptažodžių valdymo programėlėse, kad išvengtumėte jų praradimo.”

Kaip savo svetainėje informuoja „Airbnb” ir „Booking”, šios apgyvendinimo paslaugų bendrovės ieško priemonių, kurios sumažintų sukčiavimo riziką, o vartotojus ragina pranešti apie suklastotus skelbimus.