Kovoje su kibernetiniais sukčiais – sunkioji artilerija: privilegijuotų vartotojų prieiga

Kovoje su kibernetiniais sukčiais – sunkioji artilerija: privilegijuotų vartotojų prieiga

Kovoje su kibernetiniais sukčiais – sunkioji artilerija: privilegijuotų vartotojų prieiga

Kibernetinių atakų augimas tampa vis sunkiau kontroliuojama problema, apimanti nuo asmenų tapatybės vagysčių iki didelio masto įmonių duomenų pažeidimų. Prieš šios srities nusikaltėlius gali suklupti net ir didžiausios, informacijos saugumui ypatingą dėmesį skiriančios, įmonės. Visgi didelę dalį duomenų nutekėjimo gali lemti pačios organizacijos saugumo sistemos  spragos, kai, pavyzdžiui, darbuotojų prieigos teisės prie konfidencialių duomenų yra viršijančios jų darbo įgaliojimus. Saugumą šioje grandyje gali sustiprinti privilegijuotos prieigos valdymas.

Privilegijuotos prieigos valdymas (ang. Privileged Access Management, PAM) yra saugos sprendimų visuma, padedanti užtikrinti, valdyti ir stebėti privilegijuotų vartotojų prieigą prie organizacijai ypač svarbių duomenų ir kritinių sistemų.

JAV IT specialistų duomenimis, kone ¾ duomenų pažeidimų atvejų kyla dėl netinkamo privilegijuotųjų kredencialų naudojimo, bet to, kone kas antroje įmonėje gali būti bent vienas darbuotojas, turintis prieigos teises, viršijančias jo pareigų įgaliojimus. IT sprendimų platintojos „Baltimax“ ekspertų teigimu, PAM galėtų būti viena iš priemonių, sustiprinančių įmonės kibernetinį saugumą.

Kuo naudinga PAM?

Privilegijuotosios paskyros suteikia atrinktiems įmonės darbuotojams specialias privilegijas atlikti svarbiausias verslo funkcijas, pavyzdžiui, pasiekti konfidencialią įmonės informaciją, iš naujo nustatyti naudotojų slaptažodžius ar atlikti pakeitimus IT infrastruktūros sistemose. Jei šios paskyros pažeidžiamos, įmonei gali kilti rimtas pavojus.

Naudodamos PAM, organizacijos gali suteikti galimybę gauti privilegijuotą prieigą tiems, kuriems ji reikalinga, ir kartu apsaugoti svarbiausias verslo sistemas nuo kibernetinių atakų.

„Baltimax“ IT inžinieriai rekomenduoja „Senhasegura” PAM sprendimą, kuriuo siūlomos funkcijos, sustiprinančios duomenų saugumą ir prieinamumą prie svarbių sistemų.

Bet kurioje aplinkoje arba atliekama tik tam tikram tinklo segmentui gali būti paleista skanavimo funkcija. Taip pat yra galimybė nustatyti paieškos įskiepius, kurie bus naudojami. Visišką įrenginių arba asmeninių prisijungimo duomenų kontrolę suteikia daugiasluoksnis ir lankstus patvirtinimo mechanizmas. Pasibaigus autorizacijos sesijai slaptažodžiai pasikeičia automatiškai. Duomenų saugumą taip pat sustiprina PAM naudojimas visų nuotolinių seansų įrašymas ir saugojimas, tam, kad būtų galima vėliau juos peržiūrėti ir atlikti pakeitimus, atpažinti netinkamą veiklą ir kt.

„Naudodamos PAM, organizacijos stebi privilegijuotą prieigą iš vienos vietos, automatiškai suteikdamos ir panaikindamos naudotojų teises, kai keičiasi jų vaidmenys arba, kai jie palieka įmonę. Taip pat galima stebėti ir įrašinėti sesijas, fiksuoti klaviatūros įvedimus, audituoti vedamas komandas, kad būtų galima geriau matyti privilegijuotųjų paskyrų veiklą”, – keletą iš „Senhasegura” PAM privalumų įvardija „Baltimax” IT inžinierius Gediminas Mikelionis.

 

„Baltimax” IT inžinierius Gediminas Mikelionis.

Naudojant privilegijuotos prieigos valdymą, administratoriai gauna el. laiškus ir tekstinius pranešimus, įspėjančius apie rizikingą ar įtartiną veiklą realiu laiku. Turėdami galimybę peržiūrėti pranešimus realiuoju laiku, administratoriai gali greitai atlikti reikiamus pakeitimus, kad visada būtų užtikrintas aukštas saugumo lygis.

PAM padeda įgyvendinti direktyvos reikalavimus

Jei organizacija turi įdiegtą PAM, rizika svarbių duomenų nutekėjimui smarkiai sumažėja, o jei tai vis tiek įvyksta, leidžia operatyviai reaguoti ir imtis būtinų veiksmų. Šis sprendimas ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, iki 2024 m. spalio 17 dienos Tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyvą (TIS2, angl. NIS2), kuri 2022 m. buvo sudaryta siekiant užtikrinti bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Sąjungoje, turės perkelti į nacionalinę teisę.

TIS2 direktyva reikalauja, kad organizacijose būtų užtikrintas tiekimo grandinės saugumas, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, taip pat žmogiškųjų išteklių saugumą, prieigos kontrolės politikas ir turto valdymą. Tai tik keli TIS2 direktyvos reglamentai, kuriuos įgyvendinti padeda PAM sprendimas.

TIS2 direktyva siekiama ES mastu padidinti organizacijų, kurios įvairiuose sektoriuose atlieka itin svarbias funkcijas, kibernetinio atsparumo lygį; sumažinti kibernetinio atsparumo neatitikimus tarp sektorių ir sektoriuose, kuriems taikoma TIS2 direktyva; pagerinti  informacijos mainus ir kolektyvinius gebėjimus pasirengti ir reaguoti į incidentus.

Šiuo metu Lietuvos Krašto apsaugos ministerija atlieka subjektų, kuriems būtų taikoma direktyva, analizę bei tikslina subjektų atrankos kriterijus, todėl šiuo metu konkretūs kriterijai dar nėra paskelbti. Tačiau TIS2 direktyva taikoma šiuose sektoriuose veikiantiems subjektams:

Ypatingos svarbos sektoriai: energija, transportas, bankininkystė, finansų rinkų infrastruktūros objektai, sveikatos priežiūra, geriamasis vanduo, nuotekos, skaitmeninė infrastruktūra, IRT paslaugų valdymas, viešasis administravimas, kosmosas. Kiti itin svarbūs sektoriai: pašto ir kurjerių paslaugos, skaitmeninių paslaugų teikėjai, cheminių medžiagų gamyba ir platinimas, maisto gamyba, perdirbimas ir platinimas, gamyba, atliekų tvarkymas, moksliniai tyrimai.

Privilegijuotos prieigos valdymas yra svarbi bendros įmonės tapatybės valdymo strategijos dalis. Naudodamos privilegijuotos prieigos valdymą, įmonės suteikia privilegijuotą prieigą tiems, kuriems ji reikalinga, ir kartu apsaugo savo sistemas nuo žalingų atakų, galinčių pakenkti verslui. Pripažintas PAM sprendimas Senhasegura lengvai užtikrina Jūsų organizacijos privilegijuotos prieigos valdymą. Daugiau apie sprendimą sužinosite internetiniame puslapyje – https://www.baltimax.com/senhasegura-2/.

Poros paieškos internete: pasitikrinkite, ar atpažintumėte apsimetėlį

Poros paieškos internete: pasitikrinkite, ar atpažintumėte apsimetėlį

Ieškoti naujo draugo ar ilgalaikio partnerio internete populiaru ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, tačiau verta įsidėmėti, kad pažinčių svetaines ir programėles naudoja ne tik norintys bendrauti, bet ir siekiantys pasipelnyti ar kitaip pakenkti. Artėjant Įsimylėjėlių dienai vasario 14-ąją, kibernetinio saugumo ekspertas įspėja apie galimus pavojus.

Internetinėse pažinčių platformose meilės ieškotojai dažniau patiria finansinius nuostolius nei būtų galima pamanyti. Pavyzdžiui, 2022 metais vien tik JAV dėl romantinių aferų nukentėjo apie 70 000 žmonių, kurių nuostoliai bendrai sudarė net 1,3 milijardo dolerių.

Visgi, remiantis įvairiais duomenimis, net apie 70 proc. internetines pažinčių platformas naudojusieji tvirtina, kad tokiu būdu jie rado sau porą. Tad IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax” vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET interneto saugumo ekspertas Lukas Apynis pataria, kaip pasinaudoti internetinėmis pažinčių svetainėmis ar programėlėmis siekiant susipažinti su naujais žmonėmis, o gal net ir įsimylėti, bet nenukentėti.

Netikri profiliai

Viena populiariausių sukčiavimo taktikų internetinėse pažinčių platformose – netikri profiliai. Tokiais atvejais piktadariai naudoja vogtas nuotraukas ir išgalvoto asmens informaciją, kad priviliotų nieko neįtariančias aukas. „Šiuo metu išaugus dirbtinio intelekto populiarumui, pažinčių platformose gali padaugėti tikroviškai atrodančių žmonių sugeneruoti skaitmeniniai vaizdai“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

Prisidengdami vogtomis ar netikromis tapatybėmis sukčiai potencialią auką gali suvilioti gražiomis nuotraukomis, rūpestingu dėmesiu ir atakuoti, kai to mažiausiai tikimasi. Pavyzdžiui, sukčius gali meluoti, jog pateko į bėdą, gali pasidalinti sukurta istorija, kad niekas kitas šiuo metu jam negali padėti, todėl prašo jūsų pagalbos.

„Tokią taktiką naudodami nusikaltėliai gali įdėti nemažai darbo, kad profilis atrodytų kuo tikresnis ir patrauklesnis. Be to, susirašinėjant jie gali panaudoti socialiniuose tinkluose apie jus surinktą informaciją, taip sukuriant bendrų interesų ir neva greitai gimusio artimo ryšio iliuziją“, – įspėja L. Apynis.

Sukčiavimo atakos ir kenkėjiškų programų platinimas

Internetinės pažinčių platformos yra paprastai prieinamos kibernetiniams sukčiams vykdyti atakas ir platinti kenkėjiškas programas. Nusikaltėliai gali atsiųsti, iš pažiūros, nekaltas žinutes, kuriose gali būti pavojingos nuorodos ar prisegti priedai. Taip netyčia ir net apie tai nežinant išmaniajame įrenginyje gali būti įdiegta kenkėjiška programa, dėl kurios gali būti pažeisti asmeniniai duomenys, padidėja tapatybės vagysčių ar kredito kortelių sukčiavimo rizika.

Duomenų rinkimas šantažui

Internetinės pažinčių platformos saugo daugybę asmeninės informacijos, todėl jos yra patrauklios įsilaužėliams. „The Guardian“ žurnalistė išsiaiškino, kad apie ją per „Tinder“ profilį programėlė surinko apie 800 puslapių duomenų, įskaitant simpatijas, pomėgius, nuotraukas, draugus ir romantiškus pageidavimus. „Yra nuskambėjusių istorijų, kai tokia privati informacija tampa vieša, o už jos panaikinimą prašoma, pavyzdžiui, piniginės išpirkos“, – įspėja L. Apynis.

Grėsmės dėl vietos nustatymo

Daugelis pažinčių programėlių siūlo asmens vietos nustatymo funkciją, kad būtų galima susisiekti su netoliese esančiais viengungiais. Visgi ši paslauga gali būti ir pavojinga. „Nusikaltėliai gali naudoti vietos duomenis, kad galėtų sekti asmenis, todėl iškyla saugumo grėsmės ir realiame gyvenime“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.

Patarimai, kaip saugiai rasti meilę internete

Kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis pateikia 7 patarimus, kuriais reikėtų vadovautis siekiant rasti porą internetinėse pažinčių svetainėse ar programėlėse.

  1. Paklauskite žmogaus, su kuriuo pradėjote susirašinėti, kaip jį būtų galima rasti socialiniuose tinkluose (paklausti vardo, pavardės ar kt.). Pokalbio metu užduokite specifinius klausimus, kurie galbūt padėtų patikrinti asmens tapatybę.
  2. Jei naujas internetinis pašnekovas prašo jūsų pinigų, paslaugų ar vertingos informacijos, visada tai vertinkite kritiškai. Net jei bendraujate su tikru asmeniu, visgi jo ketinimai nebūtinai bus tik geri.
  3. Ankstyvose susirašinėjimo stadijose neatidarinėkite bet kokių jums siunčiamų nuorodų. Net jei atrodo, kad gavote nepavojingą nuorodą į svetainę restorano, kuriame planuojate susitikti, būkite budrūs žinodami, kad sukčiai gali būti ir ypač kūrybiški, pavyzdžiui, sukūrę netikrą kenkėjišką svetainę.
  4. Daugelis programų prašo prieigos prie kai kurių jūsų duomenų, tačiau svarbu žinoti, kokie duomenys yra renkami ir kaip jie naudojami. Jei programos kūrėjai neleidžia atsisakyti dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis, apsvarstykite galimybę apskritai nesinaudoti šia programa.
  5. Pažinčių platformose neskelbkite jokios informacijos, kuri galėtų būti prieš jus panaudota. Apskritai, dalindamiesi informacija internete, būkite budrūs ir sau rūpestingi.
  6. Nesidalinkite intymiomis savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais su nepažįstamais žmonėmis, net jei jie pirmieji atsiuntė savąsias. Tai gali būti viena iš emocinio šantažo formų siekiant iš jūsų išvilioti intymią medžiagą, tačiau vėliau ji gali būti išplatinta ir panaudota prieš jus, gali būti prašoma išpirka, o net ir sumokėjus negalite būti tikri, kad nuotraukos nebebus naudojamos. Apskritai – geriau niekam neperduokite savo nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurių patys nenorėtumėte paviešinti.
  7. Jei nenorite atsisakyti vietos nustatymo funkcijos programėlėje, dėl saugumo patariama šią paslaugą išjungti, kai nesate aktyvūs.

7 priežastys, kodėl turėtumėte jau šiais metais pradėti naudoti PAM

7 priežastys, kodėl turėtumėte jau šiais metais pradėti naudoti PAM

Privilegijuotosios paskyros suteikia atrinktiems įmonės darbuotojams specialias privilegijas atlikti
svarbiausias verslo funkcijas, pavyzdžiui, pasiekti konfidencialią įmonės informaciją, iš naujo nustatyti
naudotojų slaptažodžius ar atlikti pakeitimus IT infrastruktūros sistemose. Jei šios paskyros
pažeidžiamos, įmonei gali kilti rimtas pavojus. 

Naudodamos privilegijuotosios prieigos valdymą (PAM), organizacijos gali suteikti galimybę gauti privilegijuotąją prieigą tiems, kuriems ji reikalinga, ir kartu apsaugoti svarbiausias verslo sistemas nuo kibernetinių atakų. 

Lietuvoje minimas sprendimas tampa vis populiaresnis, todėl norime išskirti svarbiausius veikimo privalumus tam, kad ir Jūsų verslas atrastų gerąsias PAM panaudojimo praktikas.

1. Kontroliuoti prieigą prie privilegijuotų paskyrų. Šiandien daugelyje organizacijų trūksta visiško privilegijuotųjų paskyrų matomumo, nesvarbu, ar jos būtų lokalios, ar debesyje, ar abiejose vietose. Daugelis organizacijų privilegijuotų paskyrų slaptažodžius kuria rankiniu būdu, saugo skaičiuoklėse, o tai yra neefektyvi praktika, didinanti riziką prarasti svarbius prisijungimus. Neturėdami reikiamo matomumo, administratoriai sunkiai gali įvertinti, kurie vartotojai ir prie kokios informacijos turi prieigą, ypač įmonei augant, kintant darbuotojams. Naudodamos privilegijuotos prieigos valdymą, organizacijos stebi privilegijuotą prieigą iš vienos vietos, automatiškai suteikdamos ir panaikindamos naudotojų teises, kai keičiasi jų vaidmenys arba jie palieka
įmonę. Taip pat gali stebėti ir įrašinėti sesijas, kad geriau matytų privilegijuotųjų paskyrų veiklą.


2. Užkirsti kelią privilegijuotų paskyrų atakoms. Privilegijuotos paskyros yra pagrindinis išorinių įsilaužėlių taikinys, nes jose laikomi raktai į jautriausius organizacijos duomenis. Šiomis paskyromis taip pat gali piktnaudžiauti buvę darbuotojai, kurie gali būti saugumo pažeidimų priežastis. Privilegijuotų paskyrų įgaliojimus saugodamos atskiroje ir saugioje saugykloje, PAM leidžia įmonėms izoliuoti jų naudojimą ir sekti jų veiklą, veiksmingai mažindamos riziką, kad jos bus netinkamai panaudotos ar pavogtos. Administratoriai taip pat gali nustatyti privilegijuotos prieigos valdymą, kad
būtų nustatyti laiko apribojimai ir kitos naudotojų prieigos taisyklės, taip pat automatiškai panaikinti
privilegijas, kai tik asmuo keičia darbo poziciją arba išeina iš įmonės, kad prieiga būtų suteikta tik tiems,
kuriems jos tikrai reikia.


3. Reguliuoti prieigą vienoje vietoje.
Kai kurios įmonės privilegijuotąsias paskyras ir įgaliojimus valdo organizacijos viduje, skirtingose įmonės dalyse taikydamos skirtingas praktikas. Tai ne tik apsunkina valdymą, bet ir didina įmonės saugumo riziką. Naudodamos privilegijuotos prieigos valdymą, įmonės gali valdyti visas savo privilegijuotas paskyras iš
centrinės vietos – nepriklausomai nuo platformos, įrangos, naudojamos programos ar paslaugos. Centralizuotas prieigos tvarkymas padeda organizacijoms lengviau matyti, kurie naudotojai ir grupės turi prieigą prie neskelbtinų sistemų ir duomenų, kartu išlaikant tikslių kiekvienam naudotojui ir grupei
leidžiamų prisijungimų kontrolę. Tai supaprastina valdymo procesą, palengvina prieigos suteikimo ir
panaikinimo procesą keičiantis poreikiams.


4. Apriboti dalijimąsi įgaliojimais.
Daugelis administratoriaus paskyrų yra bendros keliems asmenims organizacijoje, ir dėl patogumo jie
dažnai naudoja tą patį slaptažodį keliose sistemose. Dėl tokios praktikos gali būti neįmanoma nustatyti,
kokius veiksmus atliko konkretūs asmenys – tai didina įmonės saugumo riziką ir rodo, kad nesilaikoma
reguliavimo įgaliojimų.
Privilegijuotos prieigos valdymas padeda organizacijoms apsisaugoti nuo šios rizikos, nes užtikrina, kad
kiekvienas asmuo naudotų unikalų prisijungimo vardą. PAM taip pat reikalauja stiprių slaptažodžių,
kuriuos privaloma reguliariai keisti atsižvelgiant į paskyros jautrumo laipsnį. Administratoriai taip pat gali
nustatyti privilegijuotos prieigos valdymą su vieno prisijungimo autentifikavimu, kad slaptažodžiai būtų
paslėpti nuo naudotojų ir būtų užtikrintas slaptažodžio stiprumas kiekvieną kartą, kai vartotojai jungiasi
prie įmonei jautrių duomenų.


5. Pranešimų peržiūra apie rizikingą elgesį realiu laiku.
Naudojant privilegijuotos prieigos valdymą, administratoriai gauna el. laiškus ir tekstinius pranešimus,
kurie įspėja apie rizikingą ar įtartiną veiklą realiu laiku. Administratoriai gali sukonfigūruoti įspėjimų
nustatymus, kad gautų pranešimus kiekvieną kartą, kai privilegijuotas naudotojas jungiasi prie konkrečių
duomenų ar sistemų, kai atsiranda galimų politikos pažeidimų.
Turėdami galimybę peržiūrėti pranešimus realiuoju laiku, administratoriai gali greitai atlikti reikiamus
pakeitimus, kad visada būtų užtikrintas aukštas saugumo lygis.


6. Greitas diegimas.
Dabartiniai PAM sprendimai reikalauja minimalių esamos organizacijos aplinkos ir verslo procesų
pakeitimų, todėl sprendimą lengviau įdiegti. SaaS pagrindu veikiančių PAM sprendimų prieinamumas
reiškia, kad organizacijoms nereikia patirti PAM programinės įrangos diegimo rūpesčių, todėl
sutaupomas brangau laikas.
Be to, dauguma privilegijuotos prieigos valdymo įrankių gerai integruojami su dabartinėmis įmonės
sistemomis ir taikomųjų programų diegimo metodais. Toks greitas diegimas leidžia įmonei iš karto
pajusti PAM naudą, nereikalaujant didelių pokyčių įmonėje.


7. TIS2 atitiktis
Siekiant optimizuoti saugumą, 2023 m. sausio 16 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Europos Sąjungos
Tarybos priimti teisės aktai dėl aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio visoje ES, siekiant toliau gerinti
viešojo ir privataus sektorių bei visos ES atsparumą ir reagavimo į incidentus pajėgumus. Todėl nuo 2024
m. spalio 17 d. kritinės svarbos ir svarbūs sektoriai turės atitikti aukštesnius saugumo reikalavimus. TIS2
direktyva reikalauja, kad organizacijose būtų užtikrintas tiekimo grandinės saugumas, įskaitant su
saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų
santykiais. Taip pat žmogiškųjų išteklių saugumas, prieigos kontrolės politikas ir turto valdymas. Tai tik
keli TIS2 direktyvos reglamentai, kuriuos įgyvendinti padeda PAM sprendimas.

Privilegijuotos prieigos valdymas yra svarbi bendros įmonės tapatybės valdymo strategijos dalis.
Naudodamos privilegijuotos prieigos valdymą, įmonės suteikia privilegijuotą prieigą tiems, kuriems ji
reikalinga, ir kartu apsaugo savo sistemas nuo žalingų atakų, galinčių pakenkti verslui.
Pripažintas PAM sprendimas Senhasegura lengvai užtikrina Jūsų organizacijos privilegijuotos prieigos
valdymą. Daugiau apie sprendimą sužinosite internetiniame puslapyje –
https://www.baltimax.com/senhasegura-2/.

Įspėja apie visame pasaulyje populiarią platformą: kiek gali kainuoti noras „apsipirkti kaip milijonieriui“?

Įspėja apie visame pasaulyje populiarią platformą: kiek gali kainuoti noras „apsipirkti kaip milijonieriui“?

Jei naudojatės socialiniais tinklais, tikriausiai jau ne kartą matėte vos tik prieš metus startavusios „Temu“ internetinės parduotuvės reklamas. Daugumą nuo infliacijos pavargusių vakariečių ši parduotuvė traukia dėl didžiulės prekių įvairovės ir itin mažų kainų. Be to, per metus ši spėjo tapti dažniausiai atsisiunčiama apsipirkinėjimo programėle visame pasaulyje. Tačiau ar ši internetinė parduotuvė yra saugi?

„Temu“ yra vakarietiškų prekių ženklų, Kinijos internetinės mažmeninės prekybos „Pingduoduo“ padalinys, suteikiantis pirkėjams galimybę tiesiogiai pirkti iš žinomų pigių Kinijos gamintojų. Šioje internetinėje parduotuvėje siūloma žaisti rato sukimo žaidimus ar pakviesti kitus žmones čia apsipirkti ir už tai gauti kreditų, kuriuos galima panaudoti atsiskaitant už pirkinius. Be to, siūlomos tokios mažos kainos, kad pirkėjui žadamas apsipirkimas, tarsi jis būtų milijonierius (angl. Shop like a millionaire).

Visgi šios internetinės parduotuvės daugumos klientų atsiliepimai nėra patys geriausi. Šiuo metu „Better Business Bureau (BBB)“ svetainėje „Temu“ lankytojų vertinimas yra tik 2,5 balo iš 5, o „Trustpilot“ iš visų esančių apžvalgų net trečdalis yra tik viena žvaigždutė. Naudotojai dažnai kritikuoja „Temu“ dėl į elektroninio pašto dėžutę atkeliaujančio šlamšto, skundžiasi, kad sunku atgauti pinigus už netikusias prekes, o jos yra žemos kokybės arba apskritai nepasiekia užsakovo.

Be to, JAV vyriausybės agentūra „Temu“ ir kitai Kinijos mažmeninei įmonei „Shein“ pareiškė kaltinimus dėl netinkamos duomenų tvarkymo politikos. Ši internetinė parduotuvė nėra sukčių svetainė, tačiau tokios vietos, kur yra dideli lankytojų srautai, visuomet traukia piktavalius, siekiančius apgauti nieko neįtariančius vartotojus.

Kaip išlikti saugiems?

„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas teigia, kad matydami įvairiose internetinėse svetainėse pateikiamas reklamas ir elektroniniuose laiškuose siūlomas didžiules nuolaidas, turėtumėme būti atsargūs. „Sukčiai gali panaudoti tradicinius socialinės inžinerijos metodus, pavyzdžiui, pastebėjus neįtikėtinai gerą pasiūlymą norėsis kuo greičiau įsigyti prekę, tačiau paspaudus ant reklamos skydelio ar aktyvios nuorodos galite būti nukreipti į netikrą svetainę, kurioje sukčiai gali pasisavinti jūsų pateiktus duomenis – nuo asmeninės iki finansinės informacijos, o prekių negausite“, – vieną iš sukčiavimo pavyzdžių pateikia kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas.

Siekiant apsipirkti minimoje internetinėje parduotuvėje, derėtų išlikti budriems ir vadovautis šiais saugos patarimais:

  1. Niekuomet nespauskite nuorodų nepageidaujamuose (SPAM / šlamšto tipo) elektroniniuose laiškuose ar reklamose.
  2. Jei norite peržiūrėti pasiūlymą, internetinėje parduotuvėje apsilankykite tiesiogiai naršyklėje suvedę svetainės adresą, o ne spausdami nuorodas.
  3. Paskyroje neįrašykite savo mokėjimo duomenų. Taip pat nustatykite dviejų veiksnių autentifikavimą, kad jūsų paskyra būtų apsaugota ne tik slaptažodžiu.
  4. Geriau nesusigundykite pasiūlymais, prašančiais įvesti rekomendacijos kodą, ypač socialiniuose tinkluose neva siūlomus žymių žmonių.
  5. Visuomet atidžiai patikrinkite, ką perkate, kad netektų nusivilti – ieškokite kitų vartotojų atsiliepimų tiek apie internetinę svetainę, tiek apie konkrečią prekę.
  6. Didžiulės nuolaidos gali būti sukčių pinklės. Patikrinkite internete, ar kas nors yra apie tai paskelbęs.
  7. Apsipirkinėkite platformos svetainėje, o ne programėlėje.
  8. Venkite prie internetinės parduotuvės jungtis naudojant socialinių tinklų paskyras ar prijungdami parduotuvę prie kitų internetinių paskyrų.
  9. Atsiskaitydami naudokite virtualias vienkartines kredito korteles arba „Paypal“, siekiant išvengti žalos, jei jūsų duomenys bus nutekinti.
  10. Rinkitės pristatymą į pašto skyrių, o ne į savo namus.

Pasaulyje nuskambėjusios ir Lietuvos įstaigoms skaudžios naujausios kibernetinės atakos: iš šių situacijų būtina pasimokyti

Pasaulyje nuskambėjusios ir Lietuvos įstaigoms skaudžios naujausios kibernetinės atakos: iš šių situacijų būtina pasimokyti

2023-ieji buvo dar vieni metai, kupini kibernetinių saugumo incidentų, kurie neaplenkė ir Lietuvos. Prieš pat didžiąsias žiemos šventes programišiai atakavo Lietuvos valstybines įstaigas, kurios prarado svarbių duomenų. Tai skaudžios pamokos, iš kurių privalu pasimokyti, tad „Baltimax“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis primena, kaip sustiprinti organizacijų kibernetinį saugumą. 

Kibernetinio saugumo bendrovė ESET išleido naujausią grėsmių aptikimo ataskaitą, kurioje apibendrinamos grėsmių tendencijos. Grėsmių sukėlėjai klestėjo nuolatinio makroekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis, naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis ir išradingumu, kad įveiktų įmonių gynybą. Remiantis „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimų ataskaita, už didžiąją daugumą (83 proc.) pažeidimų atsakingi išorės subjektai, o beveik visi (95 proc.) pažeidimai susiję su finansine nauda. Tačiau taip yra ne visada. Kartais priežastis gali būti žmogiškoji klaida arba piktų kėslų turintis įmonės darbuotojas. Kartais atakos turi didelį poveikį, net jei aukų skaičius palyginti nedidelis. 

Kibernetinio saugumo ekspertai pateikia 3 pasaulyje nuskambėjusias situacijas, patvirtinančias, kad suklupti prieš programišių atakas gali ir didžiausios organizacijos, o net ir viena klaida gali lemti didelius nuostolius. 

  1. „DarkBeam”. Didžiausias praėjusių metų duomenų pažeidimas – skaitmeninio saugumo platformos „DarkBeam“ 3,8 mlrd. įrašų atskleidimas po to, kai buvo neteisingai sukonfigūruota „Elasticsearch“ ir „Kibana“ duomenų vizualizavimo sąsaja. Kibernetinio saugumo specialistas pastebėjo pažeidimą ir pranešė įmonei, kuri greitai ištaisė problemą. Tačiau neaišku, kiek laiko duomenys buvo atskleisti ir ar kas nors anksčiau buvo prie jų prisijungęs turėdamas piktų kėslų. Tarp pažeistų duomenų buvo elektroninių laiškų ir slaptažodžių iš anksčiau registruotų, bet institucijoms nepraneštų duomenų saugumo pažeidimų. Tai vienas iš pavyzdžių, kad reikia atidžiai ir nuolat stebėti, ar sistemos yra tinkamai sukonfigūruotos. 
  2. Indijos medicininių tyrimų komisija. Dar vienas didžiulis įsilaužimas – vienas didžiausių Indijoje, kuris buvo atskleistas pernai spalį, kai grėsmę keliantis veikėjas pardavė 815 mln. gyventojų asmeninę informaciją. Paaiškėjo, kad duomenys buvo išvilioti iš Indijos medicininių tyrimų COVID tyrimų duomenų bazės. Pasisavinti asmeniniai pacientų duomenys, paso ir unikalūs ID numeriai (Aadhaar). Tai ypač pavojinga, nes kibernetiniams nusikaltėliams tik to gali užtekti siekiant įvykdyti įvairias tapatybės klastojimo atakas. Indijoje Aadhaar gali būti naudojamas kaip skaitmeninis asmens tapatybės dokumentas, sąskaitų apmokėjimui ir tapatybės įrodymui.
  3. Pentagono informacijos nutekėjimas. Tai pamokanti istorija JAV kariuomenei ir visoms didelėms organizacijoms, kurios nerimauja dėl kenkėjiškų vidinių darbuotojų veiksmų. 21-erių metų Masačusetso oro nacionalinės gvardijos žvalgybos skyriaus darbuotojas nutekino itin slaptus karinius dokumentus tam, kad galėtų pasigirti socialiniame tinkle „Discord“. Vėliau jais pasidalijo kitose platformose, o tuo pasinaudojo karą Ukrainoje stebintys rusai ir paviešino informaciją savo vietiniuose socialiniuose tinkluose. Jie suteikė Rusijai karinės žvalgybos informacijos, kenkiančios Ukrainai kare, tuo pačiu pakenkė JAV santykiams su jos sąjungininkais. Neįtikėtina, bet minimas darbuotojas galėjo atsispausdinti ir pasiimti su savimi namo visiškai slaptus dokumentus, juos nufotografuoti ir vėliau įkelti į socialinį tinklą. 

Naujausi atvejai Lietuvoje 

Praėjusių metų gruodį nuo programišių nukentėjo Vilniaus rajono savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Sukčiai nutekino Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, už kuriuos buvo prašoma šimtatūkstantinė išpirka. KTU patyrė panašaus pobūdžio ataką, kurios metu nutekinti asmeniniai studentų, dėstytojų duomenys bei kita svarbi informacija, duomenys pardavinėjami tamsiajame internete (angl. darknet), už vieną tokių duomenų paketų gali būti reikalaujama net ir 300 tūkst. Eur. „Baltimax“ IT inžinierius ir ESET ekspertas L. Apynis primena, kad net ir sumokėjus sukčiams išpirką, nėra garantijos, kad duomenys bus grąžinti ir neplatinami, tad tokiais atvejais reikia kreiptis į policiją. Šių atakų priežastis ir tikslas dar tiksliai nėra žinomi, tačiau jų sudėtingumas rodo, kad tai buvo kruopščiai suplanuoti veiksmai. 

„Šios sukčių atakos Lietuvos mastu didelės ir rimtos. Tai ne tik parodo, kokie gali būti kibernetinės saugos iššūkiai, su kuriais gali susidurti organizacijos, bet ir primena, kad programišiai yra aktyvūs ir nuolat tobulėja, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis ir atkreipia dėmesį, kad šių atakų mastas ir sudėtingumas rodo kibernetinės erdvės nepastovumą ir nuolatinius pokyčius. – Nors pastebime stiprėjantį organizacijų saugumo sąmoningumą, tai nėra užtikrintas ginklas prieš vis naujus iššūkius.“

Šie pastarieji atvejai patvirtina, kad kibernetinės atakos prieš valstybines įstaigas yra realios ir reikalauja nuolatinio saugumo atnaujinimo, organizacijos turi būti proaktyvios, stengdamasi užkirsti kelią potencialioms kibernetinėms atakoms. 

„Kibernetinė sauga turi būti ne tik reaktyvi, bet ir proaktyvi, siekiant apsisaugoti nuo kintančių grėsmių kibererdvėje“, – komentuoja IT inžinierius ir kviečia bendruomenę nuolat šviesti, kurti saugumo kultūrą ir veikti kartu siekiant sustabdyti kibernetines grėsmes. 

Kaip stiprinti organizacijos kibernetinį saugumą? 

  •       Proaktyvus stebėjimas. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pabrėžia, kad organizacijos turėtų įdiegti proaktyvius stebėjimo įrankius, kurie gali aptikti įtartinas veiklas. Unikalius, dar nematytus virusus arba kitaip „zero-day” gali padėti aptikti pažangūs saugumo sprendimai kaip „Sandbox“, EDR / XDR įrankiai.
  •       Saugumo atnaujinimai. Nuolatinis saugumo atnaujinimas yra būtinas. Programų, sistemų ir antivirusinių apsaugos priemonių atnaujinimai padės sumažinti galimą pažeidžiamą.
  •       Darbuotojų mokymai. L. Apynis siūlo akcentuoti darbuotojų švietimą apie kibernetines grėsmes. Informuoti ir sąmoningi darbuotojai gali būti pirmoji gynybos linija. 

„Kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis svarbu ne tik pasirengti atsakomajam veiksmui, bet ir aktyviai stengtis joms užkirsti kelią. Bendradarbiavimas, naujausios technologijos ir nuolatinis švietimas yra raktai siekiant išlikti vienu žingsniu priekyje kibergrėsmių atžvilgiu, — pabrėžia IT inžinierius L. Apynis. – Toliau sekti šią situaciją ir kartu stiprinti kibernetinę saugą yra esminiai žingsniai siekiant užtikrinti mūsų informacijos technologijų stabilumą ir organizacijų apsaugą.“

Metų apžvalga: 10 didžiausių 2023 m. saugumo incidentų

Metų apžvalga: 10 didžiausių 2023 m. saugumo incidentų

Baiginėjantis dar vieniems kibernetinių saugumo incidentų kupiniems metams, apžvelkime kai kuriuos 2023 m. didelio atgarsio sulaukusius kibernetinius įvykius.

Tai buvo dar vieni svarbūs kibernetinio saugumo metai. Grėsmių sukėlėjai klestėjo nuolatinio makroekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis, naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis ir išradingumu, kad įveiktų įmonių gynybą. Vartotojams tai buvo dar vieni metai, kuriuos jie praleido nerimaudami, spragtelėdami antraštes, kad sužinotų, ar jų asmeninei informacijai buvo padarytas poveikis. Remiantis „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų tyrimų ataskaita, už didžiąją daugumą (83%) pažeidimų atsakingi išorės subjektai, o beveik visi (95%) pažeidimai susiję su finansine nauda. Štai kodėl dauguma šiame sąraše pateiktų incidentų teks išpirkos reikalaujančioms programoms. Tačiau taip yra ne visada. Kartais priežastis gali būti žmogiškoji klaida arba piktų kėslų turintis vidinis įmonės darbuotojas. Kartais atakos turi didelį poveikį, net jei aukų skaičius palyginti nedidelis.

Taigi, nesilaikydami konkrečios tvarkos, pateikiame 10 didžiausių 2023 m. atakų sąrašą.

 

1)      MOVEit
Ataka, atveda iki „Lace Tempest“ (Storm0950) „Clop” išpirkos reikalaujančios programinės įrangos. „MOVEit” turėjo visus ankstesnių grupės kampanijų, nukreiptų prieš „Accellion FTA“ (2020) ir „GoAnywhere MFT‘ (2023), požymius. Veikimo būdas paprastas: pasinaudoti nulinės dienos pažeidžiamumu populiariame programinės įrangos produkte, kad būtų galima gauti prieigą prie klientų aplinkos, o tada išvilioti kuo daugiau duomenų ir reikalauti išpirkos. Kol kas neaišku, kiek tiksliai duomenų buvo paimta ir kiek yra nukentėjusiųjų. Tačiau kai kuriais skaičiavimais – daugiau nei 2600 organizacijų ir daugiau nei 83 mln. asmenų.

2)      Jungtinės Karalystės rinkėjų duomenys
Šių metų rugpjūčio mėn. Jungtinės Karalystės nepriklausoma partijų ir rinkimų finansavimo reguliavimo institucija atskleidė, kad programišiai pavogė asmeninę informaciją apie maždaug 40 mln. rinkėjų, įtrauktų į rinkėjų registrą. Ji teigė, kad tai buvo sudėtinga kibernetinė ataka, tačiau vėliau pasirodė pranešimai, kad registro saugumo būklė buvo prasta – organizacija neišlaikė „Cyber Essentials“ bazinio saugumo audito. Dėl to galėjo būti kaltas neatnaujintas Microsoft Exchange serveris, nors neaišku, kodėl komisijai prireikė 10 mėnesių, kad apie tai praneštų visuomenei. Ji taip pat teigė, kad piktavaliai galėjo tyrinėti jos tinklą nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.

3)      Šiaurės Airijos policijos tarnyba
Tai incidentas, kuris priskiriamas ir vidinio pažeidimo, ir pažeidimo, susijusio su santykinai nedideliu nukentėjusiųjų skaičiumi, kuris gali turėti itin didelį poveikį, kategorijai. Šiaurės Airijos policijos tarnyba rugpjūčio mėn. paskelbė, kad darbuotojas, atsakydamas į Freedom of Information (informacinės laisvės) prašymą, netyčia paskelbė slaptus vidaus duomenis svetainėje „WhatDoTheyKnow“. Informaciją sudarė maždaug 10 000 pareigūnų ir civilių darbuotojų, įskaitant dirbančius stebėjimo ir žvalgybos srityse, vardai, pavardės ir pareigybės. Nors informacija buvo prieinama tik dvi valandas, kol buvo pašalinta, to pakako, kad ji pasklistų tarp Airijos respublikonų, kurie ją toliau platino. Du vyrai, suimti dėl teroristinių nusikaltimų, buvo paleisti už užstatą.

4)      DarkBeam
Didžiausias šių metų duomenų pažeidimas – skaitmeninio saugumo platformos „DarkBeam“ 3,8 mlrd. įrašų atskleidimas po to, kai buvo neteisingai sukonfigūruota „Elasticsearch“ ir „Kibana“ duomenų vizualizavimo sąsaja. Kibernetinio saugumo specialistas pastebėjo pažeidimą ir pranešė įmonei, kuri greitai ištaisė problemą. Tačiau neaišku, kiek laiko duomenys buvo atskleisti ir ar kas nors anksčiau buvo prie jų prisijungęs turėdamas piktų kėslų. Ironiška, kad tarp pažeistų duomenų buvo elektroninių laiškų ir slaptažodžių iš anksčiau registruotų, bet institucijoms nepraneštų duomenų saugumo pažeidimų. Tai dar vienas pavyzdys, kad reikia atidžiai ir nuolat stebėti, ar sistemos yra tinkamai sukonfigūruotos.

5)      Indijos medicininių tyrimų komisija
Dar vienas didžiulis įsilaužimas, šį kartą vienas didžiausių Indijoje, kuris buvo atskleistas spalio mėn., kai grėsmę keliantis veikėjas pardavė 815 mln. gyventojų asmeninę informaciją. Paaiškėjo, kad duomenys buvo išvilioti iš Indijos medicininių tyrimų COVID tyrimų duomenų bazės. Pasisavinti pacientų vardai, amžius, lytis, gyvenamosios vietos adresai, paso ir unikalūs ID numeriai (Aadhaar). Tai ypač pavojinga, nes kibernetiniams nusikaltėliams tai gali būti viskas, ko reikia įvairioms tapatybės klastojimo atakoms. Indijoje Aadhaar gali būti naudojamas kaip skaitmeninis asmens tapatybės dokumentas, sąskaitų apmokėjimui ir tapatybės įrodymui.

6)      23andMe
Piktavaliai teigė pavogę iš JAV įsikūrusios genetikos ir mokslinių tyrimų bendrovės net 20 mln. klientų duomenų. Pirmiausia jie pasinaudojo klasikiniais tapatybės klastojimo metodais, kad patektų į naudotojų paskyras – iš esmės pasinaudojo anksčiau pažeistais naudotojų prisijungimais. Tuomet kibernetiniai nusikaltėliai galėjo gauti prieigą prie DNR tyrimų ir iš potencialių giminaičių išgauti daug daugiau duomenų. Tarp pavogtų duomenų buvo profilio nuotrauka, lytis, gimimo metai ir vieta bei genetinės giminystės tyrimų rezultatai.

7)      Greito atkūrimo DDoS atakos
Dar vienas neįprastas atvejis, susijęs su spalio mėn. atskleista nulinės dienos HTTP/2 protokolo pažeidžiamumo spraga, dėl kurios grėsmių sukėlėjai galėjo surengti didžiausias kada nors matytas DDoS atakas. Pasak „Google“, jos pasiekė didžiausią 398 mln. užklausų per sekundę (rps) lygį, palyginti su ankstesniu didžiausiu 46 mln. rps rodikliu. Gera žinia ta, kad „Google“ ir „Cloudflare“, šią klaidą ištaisė.

8)      T-Mobile
JAV telekomunikacijų bendrovė pastaraisiais metais patyrė daug saugumo pažeidimų, tačiau sausio mėn. atskleistas pažeidimas yra vienas didžiausių iki šiol. Jis paveikė 37 mln. Klientų ir buvo pavogti klientų adresai, telefono numeriai ir gimimo datos. Antrasis balandžio mėn. atskleistas incidentas paveikė tik 800 klientų, tačiau buvo atskleista daug daugiau duomenų, įskaitant „T-Mobile“ sąskaitų PIN kodus, socialinio draudimo numerius, gimimo datas ir vidinius kodus, kuriuos įmonė naudoja klientų sąskaitoms aptarnauti.

9)      MGM Resorts International ir Caesars Entertainment
Du didžiausi Las Vegaso kazino ir viešbučių vardai per kelias dienas nukentėjo nuo tos pačios ALPHV/BlackCat išpirkos reikalaujančios programos, žinomos kaip „Scattered Spider“. MGM atveju jiems pavyko gauti prieigą prie tinklo tiesiog atlikus tam tikrą „LinkedIn“ tyrimą ir tada surengus višingo ataką, kurios metu jie apsimetė IT skyriaus atstovais ir paprašė pateikti prisijungimo duomenis. Tai įmonei padarė didelę finansinę žalą. Ji buvo priversta išjungti pagrindines IT sistemas, dėl to kelioms dienoms sutriko lošimo automatų, restoranų valdymo sistemų ir net kambarių raktų kortelių veikimas. Įmonė apskaičiavo, kad tai kainavo 100 mln. dolerių. „Caesars Entertainment“ išlaidos neaiškios, nors įmonė pripažino, kad sumokėjo 15 mln. dolerių.

10)   Pentagono informacijos nutekėjimas
Paskutinis incidentas – pamokanti istorija JAV kariuomenei ir visoms didelėms organizacijoms, kurios nerimauja dėl kenkėjiškų vidinių darbuotojų veiksmų. 21-erių metų Masačusetso oro nacionalinės gvardijos žvalgybos skyriaus darbuotojas Jack Teixeira nutekino itin slaptus karinius dokumentus tam, kad galėtų pasigirti savo „Discord“ bendruomenei. Vėliau jais pasidalijo kitose platformose, tuo pasinaudojo karą Ukrainoje stebintys rusai ir paviešino informaciją savo vietiniuose socialiniuose tinkluose. Jie suteikė Rusijai karinės žvalgybos informacijos, kenkiančios Ukrainai kare, tuo pačiu pakenkė Amerikos santykiams su jos sąjungininkais. Neįtikėtina, bet Jack Teixeira galėjo atsispausdinti ir pasiimti su savimi namo visiškai slaptus dokumentus, juos nufotografuoti ir vėliau įkelti į socialinį tinklą.

Tikėkimės, kad šios istorijos suteiks naudingų pamokų. Ir linkime ateinančiais metais skirti dar daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui ir jo užtikrinimui. 

Pats metas susizgribti dėl bekontakčių mokėjimų: 5 patarimai, kad būtų ne tik patogu, bet ir saugu

Pats metas susizgribti dėl bekontakčių mokėjimų: 5 patarimai, kad būtų ne tik patogu, bet ir saugu

Neabejotinai – kas naudoja, tikrai žino – bekontakčiai mokėjimai yra greitas ir patogus būdas atsiskaityti. Daliai šalies gyventojų apsipirkti šiuo būdu tapo taip įprasta, kad net buvo galima pamiršti, jog gali kilti saugumo problemų. Kalėdinių dovanų pirkimo bumo metu kibernetinio saugumo ekspertas primena apie grėsmes ir galimus apsisaugojimo būdus.

Bekontakčiai mokėjimai – tai būdas atsiskaityti bekontakte mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu. Bekontakčių mokėjimų metu naudojama artimojo lauko ryšių technologija (angl. near field communication (NFC), kai informacija tarp mokėjimo kortelės arba mobiliojo telefono ir mokėjimo terminalo siunčiama radijo signalu. Labai paprasta – norint atlikti apmokėjimą bekontakčiu būdu, kortelę ar išmanųjį įrenginį tereikia priliesti prie mokėjimo skaitytuvo ir pinigai už prekę ar paslaugą bus akimirksniu nuskaityti.

Šis mokėjimo būdas pamėgtas ir Lietuvos gyventojų, net ir vyresnių, kuriems aktyvuoti NFC padėjo artimieji. Apsidžiaugus, kad nuo šiol atsiskaityti už prekes ar paslaugas bus dar patogiau, visgi reikėtų apsaugoti savo pinigus.

„Kai norisi greitai apmokėti, svarbu būti atidžiam ir naudoti saugumo priemones, – sako IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ inžinierius ir interneto saugumo „ESET“ ekspertas Lukas Apynis. – Blogai apsaugotos mokėjimo sistemos gali sukelti rimtų problemų. Greitis kartais gali lemti neapgalvotus ir rizikingus finansinius sprendimus. Nors visi norime greitai atlikti mokėjimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kur mes perduodame mūsų finansinius duomenis ir kaip jie yra saugomi.“

Palyginti su kitais belaidžio ryšio būdais, per NFC perimti duomenis yra daug sunkiau, tačiau tai nereiškia, kad sukčiai vis tiek nepabandys iš jūsų išvilioti pinigus. Be to, NFC mokėjimai iš esmės buvo sukurti, kad atsiskaityti būtų patogiau ir greičiau, tačiau už komfortą sumokame saugumu, nes proceso metu neatliekame autentifikavimo veiksmų, pavyzdžiui, įvesti PIN kodą, kurio reikėtų įprastai lustinei kortelei. Taigi, jei mokėjimo kortelę pamesite ir ji paklius į blogas rankas, arba ji iš jūsų bus pavogta, kitas asmuo galės lengvai apsipirkti „iš jūsų kišenės“.

5 patarimai, kaip sustiprinti bekontakčių mokėjimų saugumą

Visgi yra būdų, kaip galime padidinti saugumą atsiskaitant bekontakčiais apmokėjimais. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia 5 patarimus, kurie tikrai pravers.

  1. Išbandykite RFID (angl. radio-frequency identification, liet. – radijo dažnio identifikavimas) blokatorius – tai mažos kortelės arba piniginės, kurios sukuria barjerą tarp jūsų mokėjimo kortelės ir išorės veiksnių, sumažindamos galimus informacijos nuskaitymo pavojus.
  2. Nustatykite mažus mokėjimo limitus. Tai galite padaryti prisijungdami prie savo banko internetinės svetainės savitarnos. Patys galėsite nuspręsti, koks limitas būtų jums patogus, bet ir nesudarytų didelių problemų, jei sukčiai spėtų atlikti apmokėjimą jūsų kortele. Be to, reikėtų nepamiršti – jei tik pastebite, kad dingo jūsų piniginė, nedelsiant per mobiliąją programėlę užblokuokite savo mokėjimo kortelę arba susisiekite su savo banko konsultantu. Jei mokėjimo kortelė atsiras, ją paprastai galėsite atblokuoti.
  3. Geriau rinktinės NFC apmokėjimus telefonu. Nors ir šis atsiskaitymo būdas taip pat turi saugumo spragų, visgi dėl papildomų autentifikavimo reikalavimų tai yra saugesnė išeitis. Bekontaktį apmokėjimą telefonu taip pat galima atlikti prisijungus prie „Apple Pay“, „Google Pay“ ar kt., kadangi tokie paslaugų teikėjai reikalauja papildomos apsaugos, pavyzdžiui, PIN kodo, pirštų atspaudų, veido nuskaitymo ar kt. Be to, naudojant „Apple“ ar „Google Pay“ jūsų paskyros duomenys neperduodami, o pametus įrenginį gana paprasta nuotoliniu būdu išjungti šias paslaugas. Taip pat verta sustiprinti paties įrenginio apsaugą – naudokite sudėtingus slaptažodžius arba biometrinius atrakinimo būdus – piršto antspaudą ar veido atpažinimą.
  4. Venkite atsiskaitymų išmaniaisiais laikrodžiais. Jei norite naudotis šia galimybe, bent jau nustatykite PIN kodą atrakinimui. Tačiau reikėtų būti atsargiems, kad laikrodžio nuo jūsų riešo niekas nepavogtų, nes keturių skaitmenų kodas ne visada gali būti pakankama apsauga.
  5. Kelionėse naudokite papildomą kortelę. Turistinėse vietose gali tykoti daugiau norinčiųjų pasisavinti jūsų lėšas. Keliaujant interneto saugumo ekspertas L. Apynis pataria turėti atskirą mokėjimų kortelę ir ją pagal poreikį pasipildyti iš nuolatinės.

„Visgi joks sprendimas negali šimtu procentų užtikrinti saugumo, tačiau net ir paprasti būdai gali sumažinti vagysčių tikimybę“, – pabrėžia inžinierius L. Apynis.

ESET grėsmių ataskaita: 2023 m. antrasis pusmetis kupinas reikšmingų saugumo incidentų ir dirbtinio intelekto atakų

ESET grėsmių ataskaita: 2023 m. antrasis pusmetis kupinas reikšmingų saugumo incidentų ir dirbtinio intelekto atakų

ESET išleido naujausią grėsmių aptikimo ataskaitą, kurioje apibendrinamos grėsmių tendencijos, pastebėtos ESET telemetrijos sistemų. Grėsmių aptikimo bei tyrimų ekspertų požiūriu, nuo 2023 m. birželio mėn. iki lapkričio mėn., antroje 2023 m. pusėje buvo užfiksuoti reikšmingi kibernetinio saugumo incidentai. Pirmoji, į akis krinta „Cl0p“ – pagarsėjusi kibernetinių nusikaltėlių grupuotė, žinoma dėl didelio masto išpirkos reikalaujančių programų atakų vykdymo. Šį kartą grupuotė atkreipė tyrėjų dėmesį per plataus masto „MOVEit hack“ įsilaužimą, kuris stebėtinai nebuvo susijęs su išpirkos reikalaujančiomis programomis. Kita populiarėjanti sritis – daiktų internetas. Šioje srityje ESET tyrėjai aptiko spragą, kuri buvo sėkmingai panaudota, kad „MoziIoT“ botnetas nebeveiktų. Vyraujant diskusijoms dėl dirbtinio intelekto atakų, ESET identifikavo konkrečias kampanijas, nukreiptas į tokių įrankių kaip ChatGPT ir OpenAI API naudotojus. Kalbant apie šnipinėjimo programinę įrangą, pastebimas didėjantis Android operacinės programinės įrangos šnipinėjimo atvejų skaičius, daugiausia susijęs su „SpinOk“ grėsme.

„Kita jau minėtos grupuotės „Cl0p“ ataka buvo nukreipta prieš daugybę organizacijų, įskaitant pasaulines korporacijas ir JAV vyriausybines agentūras. Esminis „Cl0p“ strategijos pokytis – pavogtos informacijos nutekinimas į viešas svetaines tais atvejais, kai nėra sumokama išpirka; ši tendencija taip pat buvo pastebėta „ALPHV“, išpirkos reikalaujančios programinės įrangos, grupuotės atveju“, – aiškina ESET grėsmių aptikimo direktorius Jiří Kropáč.

Nauja grėsmė, nukreipta prieš daiktų interneto įrenginius, „Android/Pandora“, pažeidžia Android įrenginius – įskaitant išmaniuosius televizorius, mobiliuosius – ir naudoja juos DDoS atakoms. ESET tyrėjai taip pat pastebėjo nemažai bandymų prisijungti prie kenkėjiškų domenų su pavadinimais, panašiais į ChatGPT, matyt, turint omenyje pokalbių robotą ChatGPT. Grėsmės, kurios kyla naudojant panašius domenus, apima interneto svetaines, kurios nesaugiai tvarko OpenAI API raktus, pabrėžiant, kaip svarbu apsaugoti naudotojų OpenAI API raktų privatumą.

Tarp Android grėsmių, „SpinOK“ šnipinėjimo programinė įranga platinama kaip programinės įrangos kūrimo rinkinys ir randama įvairiose teisėtose Android programose. Antra pagal užregistruotų grėsmių skaičių 2023 m. antrąjį pusmetį yra kenkėjiškas „JavaScript“ kodas, aptiktas kaip JS/Agent, kuris ir toliau dažai įterpiamas į pažeistas svetaines.

Yra ir teigiamas pokytis, didėjant bitkoinų vertei, atitinkamai nepadidėjo su kriptovaliutomis susijusių nustatytų grėsmių skaičius, o tai skiriasi nuo ankstesnių tendencijų. Vis dėlto pastebimas kriptovaliutų vagysčių padidėjimas, kurį lėmė kenkėjiškos programinės įrangos „Lumma Stealer“, skirtos jautriems duomenis vogti iš užkrėstų sistemų ir jose įdiegtų failų, nukreipimas į kriptovaliutų pinigines, paplitimas.

Daugiau informacijos rasite ESET „T2 2023“ grėsmių ataskaitoje, svetainėje „WeLiveSecurity“.

Dovanų pirkimo sezono grėsmės: kaip apsisaugoti?

Dovanų pirkimo sezono grėsmės: kaip apsisaugoti?

Kalėdos – tai laikotarpis, kada garsiai skamba džiaugsmo ir šilumos melodijos. Tačiau kartu su šventine atmosfera atsiranda ir tam tikros kibernetinės grėsmės, kurios gali sugadinti švenčių magiją. Elektroninė komunikacija, dovanų pirkimas internetu  ir viešosios WiFi zonos dabar yra kasdienybės dalis. Tačiau būtent šiose srityse tyko kibernetinės grėsmės, pasireiškiančios kaip netikėtos blogosios pasakos, kurių veikėjais tampa kibernetiniai nusikaltėliai.

Artėjant kalėdinių  dovanų sezonui, kibernetiniai sukčiai tampa piktaisiais pasakų veikėjais, kurie siunčia klaidinančius elektroninius laiškus, platina kenksmingus virusus arba kuria klaidingas populiarių parduotuvių elektroninių laiškų kopijas. Paspaudus nuorodą ar atidarius prisegtą failą, galite pakenkti savo kompiuteriui arba įleisti neprašytą svečią į savo skaitmeninį pasaulį. Viešosios WiFi zonos taip pat yra viena iš kibernetinio saugumo pavojų vietų, kur neapsaugotas naršymas internete tampa dovana kibernetiniams nusikaltėliams. Jūsų asmeniniai duomenys gali būti lengvai pasiekti naudojant nesaugų ryšį, leisdami šiems nepakviestiems svečiams patekti į jūsų įrenginį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į slaptažodžius, kurie tampa lyg kalėdiniais  sausainiais – lengvai atsimenami ir kartojami , bet sukeliantys pavojų. Jei naudojate tuos pačius slaptažodžius visose savo paskyrose, sukčiai gali lengvai patekti į visas jūsų paskyras, net jei jie pavagia  tik vieną slaptažodį. Tai lyg vienas šventinis dovanų krepšys visiems kibernetiniams sukčiams.

Tačiau nenusiminkite! Egzistuoja keletas puikių kibernetinio saugumo strategijų, kurios gali padėti šventes padaryti saugesnėmis ir jaukesnėmis, tai lyg Kalėdų puošmenos jūsų internetiniam saugumui.

Pirmiausia, būkite budrūs kaip Kalėdų Senelis!  Nepasitikėkite nepažįstamais elektroniniais laiškais ar nuorodomis. Antra, užrakinkite savo virtualų pasaulį! Jei naudojatės viešomis WiFi zonomis, nenaudokite jų be apsaugos, o geriau pasitelkite virtualųjį privatumo tinklą  (VPN) – tai kaip šventinis skydelis jūsų duomenims. Sukurkite įdomius ir saugius slaptažodžius, naudokite dviejų faktorių autentifikaciją, atlikite reguliarius duomenų atsarginio kopijavimo procesus ir būkite atidus atliekant sandorius internetu. Be to, reikėtų vengti nepatikimų internetinių svetainių, atkreipti dėmesį į fišingo atakas elektroniniu paštu arba pranešimus socialiniuose tinkluose, taip pat stebėti banko sąskaitas, kad būtų galima greitai reaguoti į bet kokias įtartinas veiklas.

Taigi, šį Kalėdų laikotarpį, nepaisant kibernetinio saugumo iššūkių, galime džiaugtis šventiniu sezonu, žinodami, kad mūsų rankose yra saugumo skydas. Su šiais paprastais kibernetinio saugumo patarimais, mes galime sukurti Kalėdų eglutę mūsų skaitmeniniame pasaulyje, apipavidalintą saugumo žvaigždėmis ir šiluma, leidžiančia mums džiaugtis šventiniu laikotarpiu be baimės .

Jei norite savo kalėdinį saugumo skydą kurti jau šiandien, išbandykite ESET skaitmeninio saugumo sprendimus nemokamai čia.

 

Kaip parengti darbuotojus sukčiu skambučiams

Kaip parengti darbuotojus sukčiu skambučiams

Siekiant organizacijoje išvengti šiuolaikinių kibernetinio saugumo grėsmių, paprastai su kolegomis dalijamasi informacija, rengiami specialūs mokymai. Vis tik teorinės paskaitos gali būti rimtai neįvertintos, o masiškai išsiųsti informaciniai elektroniniai laiškai gali pasimesti tarp daugybės kitų, rašoma „NOD Baltic“ pranešime spaudai.

Sulaukus netikėto skambučio neretai užmirštame kritiškai įvertinti situaciją ir skubame vykdyti piktavalių instrukcijas. Visgi, ar yra būdų tapti atspariems šiai socialinės inžinerijos atakai? Kad ir kokia stipri gali būti jūsų organizacijos programinės įrangos apsauga, ji tampa bejėgė prieš betarpiškai bendraujantį atkaklų užpuoliką, kuris sukčiavimo imasi pasitelkdamas psichologinį manipuliavimą ir kitas individualizuotas specifines gudrybes. „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo ekspertai sako, deja, bet nauji sukčiavimo būdai tampa vis išradingesni ir sunkiai identifikuojami, tad įmonės privalo imtis kūrybiškų prevencinių veiksmų siekiant treniruoti darbuotojų budrumą. Šįkart apie vieną iš praktinių priemonių – telefoninių sukčių imitacinius pratimus.

Kas yra višingas?

Fišingas yra socialinės inžinerijos sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis, o višingas – trumpinys, naudojamas įvardyti sukčiavimą balsu (angl. „voice phishing“). Sukčiavimas balsu yra gudriai apgalvotas būdas, kai užpuolikas manipuliuoja asmenimis, kad jie atskleistų konfidencialią informaciją arba pervestų pinigus. Skirtingai nuo tradicinio sukčiavimo elektroniniu paštu, skambučio metu su asmeniu bendraujama individualizuotai ir betarpiškai.

6 žingsniai, kaip surengti sėkmingą višingo testą 

Atlikdami telefoninių sukčių skambučių simuliaciją organizacijoje, savo komandą efektyviai treniruojate atpažinti apsimetėlį. „Planuodami mokymus akcentuojame, kad višingo ar fišingo simuliacijomis siekiama ne bausti suklupusius darbuotojus, o didinti jų kibernetinį sąmoningumą, – sako „NOD Baltic“ mokymų projektų vadovas Domas Brazas.
– Gavus elektroninį laišką žinome, kad privalu tikrinti siuntėjo adresą, teksto rišlumą, atsiųstas nuorodas ar failus, taip ir skambučio atveju darbuotojai mokomi užduoti specifinius klausimus patikrinant skambinančiojo tapatybę ar tikslą. Kiekvieną simuliaciją vertinkite kaip galimybę parengti kolegas atremti tikrą socialinės inžinerijos ataką.“

  1. Apibrėžkite tikslus ir apimtį.Pirmiausia nustatykite aiškius simuliacijos tikslus: ar siekiate įvertinti darbuotojų reakciją į įtartinus skambučius ar įvertinti organizacijos saugumo mokymo programos efektyvumą? Nustatykite apimtį: ar tai bus visa įmonė, ar tik kai kurie skyriai, ar tik konkretūs darbuotojai.
  2. Gaukite vadovybės patvirtinimą.Paaiškinkite savo įmonės vadovybei testavimo tikslą, naudą ir galimus rezultatus. Išspręskite visus susirūpinimą keliančius klausimus ir paaiškinkite, kaip ši aktyvi priemonė gali padėti nustatyti galimą kibernetinį pažeidžiamumą bei sumažinti realią saugumo pažeidimo riziką.
  3. Sukurkite scenarijus.Savarankiškai ar bendradarbiaudami su įmonėmis, teikiančiomis višingo paslaugas, sukurkite realistiškus scenarijus, imituojančius galimas grėsmes, su kuriomis gali susidurti jūsų darbuotojai ar kolegos. Apsvarstykite scenarijus, kai skambinantieji prisistato, tarkime, įmonės IT darbuotojais, paslaugų teikėjais ar net kolegomis, ieškančiais konfidencialios informacijos. Sukurkite įtikinamą ir, kiek įmanoma, patikimą scenarijų, užtikrindami, kad jis turėtų višingo atakoms būdingų bruožų, pavyzdžiui, prašymas skubėti, bauginimas, konfidencialių duomenų prašymas.
  4. Informuokite ir apmokykite darbuotojus.Prieš pradedant testuoti darbuotojus ar kolegas, priminkite jiems kibernetinio saugumo suvokimo svarbą ir skatinkite ateityje laikytis nustatytų protokolų, siekiant išaiškinti įtartinus skambučius. Jei reikia, patys įmonėje skaitykite pranešimus ar pasirinkite išorinius kvalifikacijos kėlimo mokymus. 
  5. Įvertinkite rezultatus.Atlikę simuliacinę višingo ataką, surinkite ir analizuokite turimus duomenis. Nustatykite tendencijas, modelius ir sritis, kurias būtų galima tobulinti. Su testo dalyviais surenkite susitikimą, kuriame apžvelgtumėte simuliacijos tikslą, rezultatus ir išmoktas pamokas. Pateikite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir naudokite realius pavyzdžius, kad pabrėžtumėte, kaip svarbu identifikuoti sukčiavimo balsu ataką.
  6. Nuolat tobulėkite. Pasinaudokite įžvalgomis, gautomis iš sukčių skambučių simuliacijos, kad patobulintumėte savo organizacijos saugumo mokymo programas, politiką ir procedūras. Apsvarstykite galimybę reguliariai atlikti panašius testus, kad išlaikytumėte aukštą darbuotojų budrumo ir prisitaikymo prie kylančių grėsmių lygį. 

Kaip netapti sukčiavimo balsu auka?

Žinokite apie galimus pavojus. Būkite budrūs, kai sulaukiate netikėto skambučio iš bet kokios „institucijos“, pavyzdžiui, banko, neva jūsų organizacijos techninės pagalbos ar kt. Be to, sukčiai elektroniniu laišku ar trumpąja žinute gali jūsų paprašyti jiems paskambinti. Nors asmuo gali būti tas, kuo tvirtina esąs, visada pravartu įvertinti galimą riziką ir bet kokio pokalbio metu elgtis apgalvotai.

  • Patvirtinkite skambinančiojo tapatybę. Gavę įtartiną skambutį, skambinančiojo paprašykite pasakyti pilną savo vardą, asmeninę ir organizacijos kontaktinę informaciją pateikiant oficialius šaltinius, pavyzdžiui, svetainę.
  • Užduokite sudėtingus klausimus. Siekite sugluminti potencialius užpuolikus keldami klausimus, į kuriuos jie negali lengvai ir tiksliai atsakyti. Atsižvelgdami į kontekstą, teiraukitės apie ankstesnį bendravimą, vadovus ar bendrus pažįstamus.
  • Saugokitės skubių prašymų. Dažnai sukčiai prašo tam tikrus duomenis pateikti skubiai. Būkite budrūs ir atidžiai apsvarstykite visus prašymus, kurie verčia jus veikti greitai.
  • Patikrinkite ir praneškite. Jei kyla abejonių, nutraukite skambutį ir susisiekite su oficialiu įstaigos atstovu informacijai patikrinti. Net jei esate įsitikinęs, kad su jumis bendravo sukčius, svarbu pranešti apie įtartinus skambučius asmenimis, kuriais buvo apsimetinėjama ar kitiems asmenims, į kuriuos taip pat gali būti nusitaikyta.
  • Ugdykite kibernetinį sąmoningumą. Pasidalykite skaitmeninio saugumo įžvalgomis savo organizacijoje, kurkite kibernetinio sąmoningumo kultūrą.